Naujienos

Ponas Mindaugai,

Visų pirma, norime padėkoti už suteiktą galimybę pateikti atsakymus į užduotus klausimus. Tikimės, kad mūsų atsakymai padės objektyviai ir visapusiškai skaitytojams suprasti situaciją, kuri yra susiklosčiusi federacijoje. Labai apgailestaujame, kad viešoje erdvėje stengiamasi formuoti neigiamą nuomonę apie federaciją. Nors tokia nuomonė ir yra formuojama, federacijai labiau priimtina kalbėti ne žodžiais, o darbais, todėl toliau taip pat pateiksime informaciją, kodėl iš klausimų turinio atrodo, kad federacijos požiūris neva neteisingas, tačiau realybėje iš tiesų yra veiksmingas ir duodantis neįtikėtinai gerų rezultatų.       

Toliau išsamiai atsakome į pateiktus klausimus, bet norime pastebėti, kad klausimai, mūsų nuomone, suformuluoti tendencingai ir fragmentiškai, bei nepatikrinus straipsnio užsakovo/klausimų sudarytojo (asmuo, kuris visuotinio narių susirinkimo metu buvo nušalintas nuo užimamų pareigų Lietuvos badmintono federacijoje absoliučia balsų dauguma dėl nustatytų viešųjų ir privačių interesų konflikto atvejų, taip pat dėl netinkamų veiksmų, susijusių su savo vaikų protegavimu, kurie prieštarauja LBF etikos kodeksui ir skaidraus valdymo principams) pateiktos informacijos.

Klausimai apima skirtingas kompetencijas/atsakomybių sritis, todėl į juos atsakė: LBF Prezidentas Algirdas Kepežinskas, viceprezidentas Renaldas Šileris, Technikos direktorius Wojciech Szkudlarczyk, U19 Nacionalinės rinktinės vyriausias treneris Povilas Bartušis, U17 ir U15 nacionalinų rinktinių vyriausias treneris Mantas Maulė bei tarptautinis ekspertas Martijn van Dooremalen.

Sveiki, siunčiu klausimus apie ginčą su sportininkų atstove.

Rašote, kad siunčiate klausimus dėl ginčo su atstove, bet iš pateiktų klausimų tik pusantro klausimo apie tai, visa kita vieno klubo, o teisingiau vieno tėvo (asmuo, Lietuvos badmintono federacijos visuotinio narių susirinkimo metu (2023-04-30) absoliučia balsų dauguma nušalintas nuo itin atsakingų rinktinių administratoriaus pareigų, kurios yra esminės augančiam Lietuvos jaunimo badmintonui, dėl nustatytų viešųjų ir privačių interesų konflikto atvejų bei netinkamo elgesio, susijusio su savo vaikų protegavimu, pažeidžiančio LBF etikos kodeksą ir skaidraus valdymo principus) skleidžiama klaidinga informacija ir melas, kuriuo siekiama asmeninių tikslų ir diskredituoti federacijos veiklą.

1. Kodėl federacija nesutinka įvykdyti atstovės nurodytų įpareigojimų ir atsižvelgti į rekomendacijas, vietoje to bylinėjasi jau antroje instancijoje (įskaitant administracinių ginčų komisiją)?

Manome, kad sportininkių atstovės nurodymai, o ne rekomendacijos, ne tik peržengia jos kompetencijos ribas, bet ir gali suformuoti praktiką, kai sporto specialistai, organizacijos nebus reikalingi, nes visus sprendimus priims atstovė. Sportininkų atstovės kompetencija itin abejojame, kadangi ji yra viešai išreiškusi nuomonę, kad nacionalinėms rinktinėms sudaryti nereikalingi nei treneriai, nei ekspertai, o užtenka pažiūrėti vien į reitingus ir kitus skaičiukus. Kitą vertus, norėtumėme pamatyti, kokia būtų krepšinio federacijos reakcija, jeigu sportininkų atstovė sudėliotų jiems nacionalinę rinktinę vietoj vyriausiojo trenerio. Manome, kad šiuo metu ant badmintono federacijos yra testuojamos ribos, o mes, turėdami itin didelį kitų federacijų palaikymą, stengiamės, kad tokia praktika, kuomet ne sporto specialistai atrenka rinktinės narius, neįsigaliotų.

2. Kiek šis procesas kainuoja federacijai?

Kainuoja labai daug, nes švaistomas brangus federacijos organų laikas, kuris galėtų būti nukreiptas sporto plėtrai, talentų vystymui ir sporto populiarinimui.

Čia ir baigiasi Jūsų klausimai apie ginčą su sportininkų atstove. Toliau atsakome į visus likusius su ginču nesusijusius klausimus.

3. Ar nemanote, kad rinktinių formavimui reikalingi objektyvūs kriterijai?

LBF yra tvirtai įsipareigojusi taikyti objektyvius, skaidrius ir ekspertų pagrįstus atrankos kriterijus, kurie reguliariai atnaujinami, kad atspindėtų besikeičiančią badmintono situaciją ir specifinį Lietuvos kontekstą. Naujausi rinktinės atrankos kriterijai buvo patvirtinti vykdomojo komiteto 2025 m. birželio 17 d., parengti su tarptautinių ekspertų, aukščiausio lygio trenerių ir administratorių pagalba, remiantis kitų Europos federacijų analogiškais dokumentais.

Šie kriterijai sukurti taip, kad atlieptų dinamišką sporto pobūdį, ypač jaunimo, jaunių ir jaunučių grupėse, kur jie labai skiriasi nuo suaugusiųjų kriterijų. Skirtingai nei suaugusiųjų kriterijai, kurie dažnai pabrėžia dabartinius rezultatus, reitingą ir pasirodymus varžybose, jaunimo kriterijai turi atsižvelgti į raidos skirtumus ir ilgalaikį potencialą, nes jaunesnėse amžiaus grupėse fizinė ir techninė branda labai skiriasi. Šis skirtumas užtikrina teisingumą ir skatina tvarią talentų grandinę Lietuvos badmintone.

2023 m. Tarptautinis olimpinis komitetas skyrė LBF finansavimą per Olimpinio solidarumo programą federacijos plėtrai. Programai vykdyti ir ataskaitoms rengti buvo paskirti du tarptautiniai ekspertai, kurie aplankė daugelį Lietuvos badmintono klubų (14 klubų nuvažiuota 1426km), bendravo su administracija ir treneriais, stebėjo treniruotes. Jų išsami ataskaita identifikavo nepotizmą kaip vieną didžiausių Lietuvos sporto sistemos problemų ir tapo pagrindu peržiūrėti daugelį federacijos veiklos sričių, įskaitant talentų vystymą ir aukšto meistriškumo programas, tiesiogiai susijusias su rinktinių atrankos kriterijais. Po sėkmingų derybų vienas iš šių ekspertų Wojciech Szkudlarczyk, užsienietis, neturintis jokių ryšių su vietos klubais ar sportininkais, vydmomojo komiteto buvo paskirtas technikos direktoriumi, užtikrinančiu objektyvų sportininkų vertinimą. Technikos direktorius, buvęs aukščiausio lygio badmintono žaidėjas ir tarptautinės badmintono federacijos aukščiausio lygio treneris, turintis du aukštuosius išsilavinimus, federacijai ir direktoriui nuolat talkinantis ekspertas Martijn van Dooremalem ilgametis vienos stipriausių pasaulio badmintono valstybių vyriausiasis treneris ir komandos vadovas, kurio auklėtiniai yra iškovoję olimpinius medalius, pasaulio ir Europos apdovanojimus, o jo vadovaujama komanda ne kartą žaidė komandinių čempionatų finaluose, įneša neprilygstamą patirtį į mūsų atrankos procesą. 2023 m. visuotiniame narių susirinkime technikos direktorius pristatė strateginę programą, o 2024 m. pradžioje, remiantis jo ir kitų ekspertų rekomendacijomis, buvo vykdoma rinktinių atranka.

Būtinybė nuolat tobulinti kriterijus akivaizdi iš praeities iššūkių. Pavyzdžiui, ankstesni kriterijai aiškiai nurodė, kad jie skirti rinktinės kandidatams, o ne nariams atrinkti, tačiau sportininkų atstovė neteisingai interpretavo šiuos žodžius, savo sprendimuose laikydama kandidatus nariais. Norėdami tai ištaisyti, pasitelkę technikos direktoriaus ir jam talkinusio eksperto žinias, parengėme ir patvirtinome naujus kriterijus (2025-06-17), užtikrinančius aiškumą ir atitiktį tarptautinėms geriausioms praktikoms bei naujausioms metodologijoms. Kaip ir šalies įstatymai ar kiti reglamentuojantys dokumentai, mūsų atrankos kriterijai turi būti nuolat prižiūrimi ir tobulinami, kad atlieptų besikeičiančias badmintono tendencijas ir faktinę situaciją Lietuvoje, tokią kaip skirtingų amžiaus grupių pajėgumo skirtumai ar konkurencingų sportininkų prieiga.

Palaikydami objektyvius, lanksčius ir tarptautine patirtimi pagrįstus kriterijus, kuriuos prižiūri nešališkas užsienio technikos direktorius be vietinių ryšių ir su įrodyta pasauline sėkme, LBF užtikrina teisingą ir efektyvią atrankos procesą, kuris mažina rizikas, tokias kaip nepotizmas, ir ruošia sportininkus garbingai atstovauti Lietuvą pasaulinėje arenoje.

4. Ką reiškia, pavyzdžiui, "potencialūs įgūdžiai", kuo jie skiriasi nuo faktinių įgūdžių?

Pateikiate klausimą tik  iš atrankos kriterijų dalies, kuri apima jaunimo, jaunių, jaunučių grupes ir jose potencialūs įgūdžiai yra mums daug svarbesni. Pirmiausia norėtumėme akcentuoti pasiekimus per paskutinius 2 metus, kurie tapo įmanomi keičiant federacijos veiklas, struktūrą ir priemones joms pasiekti pagal įgyvendintą Olimpinio solidarumo programą ir jos ataskaitoje pateiktas rekomendacijas:

• 2024 m. ir 2025 m. po ilgokos pertraukos (paskutinį kartą 2018 metais) Lietuvos sportininkai kvalifikavosi į Europos suaugusiųjų asmeninius čempionatus (anksčiau nepatekdavo arba patekdavo su „wild card“;
• iškovotas pirmas oficialus Europos čempionato medalis;
• jaunių amžiaus grupės sportininkai užima aukštas pozicijas Europos reitinge prieš artėjantį 2025 m. Europos jaunių čempionatą –

2025m. rugpjūčio mėn. 4 d. - vaikinų vienetas – 7 vieta, merginų vienetas – 10 vieta, vyrų dvejetas -1 vieta, merginų dvejetas – 4 vieta, mišrus dvejetas – 2vieta

Palyginimui:

2023 m. rugpjūčio mėn. 7 d. - vaikinų vienetas – 24 vieta, merginų vienetas – 37 vieta, vaikinų dvejetas – 20 vieta, merginų dvejetas – 52 vieta, mišrus dvejetas – 26;

2021 m. rugpjūčio mėn. 3 d. - vaikinų vienetas – 33 vieta, merginų vienetas – 22 vieta, vaikinų dvejetas – 46 vieta, merginų dvejetas – 20 vieta, mišrus dvejetas – 23;

• Europos jaunimo olimpiniame festivalyje pasiekti aukščiausi Lietuvos istorijoje rezultatai vaikinų vienetų ir mišrių dvejetų kategorijose (5-8 vietos);
• Organizuotas pirmas šalies istorijoje oficialus Europos čempionatas – 2023 m. Europos jaunių čempionatas;
• 2025 m. gruodžio mėn. 5-7 d. pirmą kartą Lietuvoje bus organizuojama atranka į Europos komandinį moterų čempionatą.

Pagrindinė gerėjančių rezultatų priežastis – naujai kuriama Lietuvos badmintono sporto struktūra, kurioje jaunimo amžiaus grupėje prioritetas teikiamas potencialiems įgūdžiams ir vidinei motyvacijai, rinktinių stovyklose dalyvaujantiems sportininkams suteikta per 300 valandų papildomų treniruočių, kurias planuoja, treniruočių planus rengia aukščiausio lygio treneriai ir ekspertai

LBF sudarydama jaunučių, jaunių, jaunimo nacionalines rinktines, teikia pirmenybę potencialui, o ne faktiniams įgūdžiams (į juos be abejonės irgi yra atsižvelgiama), nes jaunimo amžiuje potencialas atspindi ilgalaikį sportininko gebėjimą pasiekti aukštų rezultatų, tuo tarpu faktiniai įgūdžiai dažnai priklauso nuo laikino fizinio pranašumo dėl ankstyvesnės brandos. Atkreipiame dėmesį, kad badmintonas yra viena sunkiausių sporto šakų fiziškai. Leiskite paaiškinti, kodėl potencialas yra svarbiausias mūsų atrankos kriterijus.

Potencialūs įgūdžiai – tai jauno sportininko prigimtiniai gebėjimai, tokie kaip natūralus judrumas, greiti refleksai, psichologinis atsparumas ar entuziazmas badmintonui, rodantys, kad tinkamai treniruojant jis gali tapti aukščiausio lygio sportininku. Tai dar nėra pilnai išvystyti įgūdžiai, o veikiau pagrindas būsimai sėkmei. Pavyzdžiui, 14-metis sportininkas, turintis išskirtinę rankų ir akių koordinaciją, bet nenugludintą techniką, demonstruoja aukštą potencialą, net jei jo dabartinis pasirodymas nėra dominuojantis.

Faktiniai įgūdžiai – tai gebėjimai, kuriuos sportininkas šiuo metu demonstruoja, pavyzdžiui, geri padavimai, galingi smūgiai ar pergalės varžybose. Nors tai įspūdinga, jaunimo grupėse šie įgūdžiai dažnai atspindi tik fizinę brandą – sportininkai, kurie yra aukštesni, stipresni ar greitesni dėl ankstyvesnės raidos, gali laikinai pranokti bendraamžius, tačiau šis pranašumas dažna išblėsta, kai kiti pasiveja juos fizinėmis savybėmis.

Jaunimo grupėse fizinė branda labai skiriasi. Sportininkas, kuris būdamas 15 metų dominuoja dėl ūgio ar jėgos pranašumo (faktiniai įgūdžiai), gali prarasti šį pranašumą, kai bendraamžiai subręsta iki 18 ar 20 metų ir taip tikrai dažnai nutinka praktikoje pereinant iš jaunimo į suaugusiųjų amžiaus grupę, nes joje jų fiziškumas nebėra pranašumas, o kiti įgūdžiai jau lėtai vystosi tokiame amžiuje. Priešingai, mažiau fiziškai išsivystęs sportininkas, turintis didelį potencialą – pavyzdžiui, greitą kojų darbą ar taktinius instinktus – gali pranokti bendraamžius, jei bus tinkamai treniruojamas ir lengviau pereina į suaugusiųjų sportą dėl to, kad pranašumą visada turėjo įrodinėti ar kovoti prieš fiziškai stipresnius jam nėra naujiena. Koncentruodamiesi į potencialą, mes identifikuojame sportininkus, galinčius tapti pasaulinio lygio sportininkais, o ne tik tuos, kurie dabar laimi dėl laikino fizinio pranašumo nacionaliniuose čempionatuose.

Pavyzdžiui, per rinktinių atrankos stovyklas bei varžybas, kurias stebi technikos direktorius ir rinktinių treneriai bei tarptautiniai ekspertai, vertiname judrumą, koordinaciją ir psichologinį atsparumą, o ne tik pačias varžybas ar jų rezultatus. Sportininkas, turintis įgimtą staigumą, greitį, bet netobulą smūgių techniką ar jėgos trūkumą, ilgainiui gali pranokti brandesnį sportininką, jei bus tinkamai treniruojamas. Mūsų nacionalinės rinktinių stovyklos yra skirtos šiam potencialui paversti faktiniais įgūdžiais per tam tikrą laiką, taip užtikrinant tvarią Lietuvos talentų grandinę.

Federacijos jaunimo, jaunių, jaunučių atrankos kriterijai atitinka geriausias tarptautines praktikas ir metodologijas, taikomas, pavyzdžiui, Danijos, Jungtinės Karalystės, Airijos federacijose, kur jaunimo atrankoje prioritetas teikiamas ilgalaikiam potencialui. Investuodami į potencialą, mes ruošiame sportininkus sėkmei suaugusiųjų amžiaus grupėje, garbingai reprezentuojant Lietuvą tarptautinėje arenoje. Dėl susitelkimo tik į faktinius įgūdžius rizikuojama praleisti vėlyvo brendimo sportininkus, kurie gali tapti mūsų ateities čempionais.

   Potencialas vs. faktiniai įgūdžiai:

• Potencialas: Įgimti gebėjimai (pvz., judrumas, psichologinis atsparumas), rodantys būsimą sėkmę;
• Faktiniai įgūdžiai: Dabartinis pasirodymas (pvz., pergalės varžybose, smūgių tikslumas ir stiprumas), dažnai susijęs su fizine branda.

Kodėl potencialas yra svarbesnis:

• Jaunimo fizinė branda labai skiriasi; faktiniai įgūdžiai gali atspindėti laikiną pranašumą;
• Potencialas identifikuoja sportininkus, turinčius ilgalaikę tarptautinio lygio perspektyvą.

LBF požiūris:

• Potencialą vertiname per stovyklas ir sportininkų stebėjimą varžybų metu;
• Finansavimas ir programos (pvz., nacionalinės stovyklos rinktinės nariams nemokamos, dalis turnyrų pilnai ar iš dalies finansuojama) paverčia potencialą faktiniais įgūdžiais.

Rezultatas:

Prioritetas potencialui užtikrina stiprią, tvarią nacionalinę rinktinę, išvengiant pernelyg didelio pasitikėjimo anksti subrendusiais sportininkais. Tai patvirtinantys duomenys apie pasiektus rezultatus jau paminėti klausimo pradžioje.

5. Kaip nustatomas "motyvuotumas treniruotis", "išskirtinė aistra", "tėvų palaikymas"?

Vėl tema/klausimas iš jaunimo, jaunių, jaunučių kriterijų dalies, o įvardinti pavyzdžiai apima vidinės motyvacijos ir artimųjų palaikymo jaunajam sportininkui sritis. LBF sudarydama jaunimo, jaunių ir jaunučių nacionalines rinktines vienu svarbiausių kriterijų įvardina vidinę motyvaciją. Badmintonas viena fiziškai ir psichologiškai sudėtingiausių sporto šakų, o vidinė motyvacija – noras atkakliai treniruotis, aistra sportui ir atsparumas spaudimui – yra esminė identifikuojant jaunuosius sportininkus, galinčius tapti elitiniais šioje sporto šakoje. Paaiškinsime, kodėl mes pabrėžiame vidinę motyvaciją ir kaip vertiname „motyvuotumą treniruotis“, „išskirtinę aistrą“ ir „tėvų palaikymą“.

Kodėl teikiame pirmenybę vidinei motyvacijai? Sėkmė badmintone suaugusiųjų lygyje reikalauja daugelio metų disciplinuotų treniruočių ir psichologinio tvirtumo. Sportininko vidinė motyvacija lemia jų gebėjimą ištverti sunkias treniruotes, įveikti nesėkmes, sunkumus ir gerai pasirodyti varžybose esant dideliam psichologiniam spaudimui. Motyvuoti sportininkai labiau linkę dėti visas pastangas, reikalingas tapti pasaulinio lygio sportininkais, garbingai atstovaujančiais Lietuvą tarptautinėje arenoje. Jaunimo grupėse, kur fizinis ir techninis išsivystymas labai skiriasi, vidinė motyvacija yra pagrindinis rodiklis parodantis, kas klestės ilgalaikėje perspektyvoje, o ne tie, kurie remiasi laikinais pranašumais.

Kaip nustatomas „motyvuotumas treniruotis“, „išskirtinė aistra“ ir „tėvų palaikymas“? Per mūsų atrankos stovyklas ir turnyrus, kuriuos stebi technikos direktorius, nacionalinės rinktinės treneriai ir tarptautiniai ekspertai, mes vertiname:

• Motyvuotumą treniruotis: Stebime sportininkus, kurie rodo atsidavimą, ateidami į treniruotes anksčiau, pasilikdami po treniruočių ir dirbančius papildomai, sportininkus, kurie pilnai įsitraukia į treniruočių procesą ir prašo trenerių patarimų ir neapsiriboja tik minimaliais reikalavimais, dirba patys papildomai. Pavyzdžiui, sportininkas, kuris po treniruotės pasilieka ir dirba su padavimu ar analizuoja rungtynių vaizdo įrašus, demonstruoja stiprų norą tobulėti.
• Išskirtinę aistrą: Aistra matoma iš sportininko entuziazmo badmintonui, emocinio įsitraukimo į tobulėjimą ir gebėjimo išlikti pozityviu spaudimo metu. Treneriai pastebi sportininkus, kurie palaiko komandos draugus, džiaugiasi mokydamiesi naujų technikų ar išlaiko dėmesį sudėtingose sesijose.
• Tėvų palaikymas (tikslesnis terminas „artimos aplinkos palaikymas): Pripažįstame, kad artimos aplinkos įsitraukimas yra itin svarbus jaunų sportininkų sėkmei. Vertiname jų dalyvavimą per pokalbius, stebėdami jų buvimą varžybose ir įsipareigojimą remti treniruočių bei pasirengimo programas. Artima aplinka, aktyviai palaikanti sportininkus – lydinti į varžybas ir stovyklas, teikianti emocinę paramą, logistinę pagalbą bei finansinį indėlį – yra vienas pagrindinių sėkmingos sportininko karjeros veiksnių. Ypač jaunimo amžiaus grupėje, toks palaikymas padeda išlaikyti sportininkų motyvaciją ir užtikrina jų ilgalaikį įsitraukimą į sportą. Pavyzdžiui, jaunas sportininkas, kuris lieka po treniruočių, noriai prašo trenerių patarimų ir turi įsitraukusius tėvus, yra prioritetas, palyginti su mažiau motyvuotu bendraamžiu, net jei jų dabartinis pasirodymas skiriasi. Mūsų nacionalinės rinktinės stovyklos puoselėja šią motyvaciją, padeda sportininkams tapti konkurencingais už savo šalies ribų. Koncentruodamiesi į vidinę motyvaciją, mes kuriame tvarią Lietuvos badmintono talentų struktūrą, užtikrindami, kad nepraleistume vėlyvai subręstančių sportininkų, kurie, turėdami savo aistrą ir motyvaciją, gali tapti mūsų ateities čempionais.

Svarbu pastebėti, kad federacijos priemonėse, tiksluose ir sportininkų atrankoje vadovaujamasi LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS Įsakymo DĖL SPORTINIO UGDYMO ORGANIZAVIMO REKOMENDACIJŲ TVIRTINIMO priede nurodytais ugdymo valandų rodikliais.

6. Ar tai reiškia, kad, pavyzdžiui, našlaičiai iš principo negali patekti į Lietuvos badmintono rinktines?

Ne tai tikrai nereiškia, kad našlaičiai negali patekti į rinktinę. Tėvų palaikymą suprantame plačiau, kaip artimos aplinkos palaikymą ir tokiu principu vadovaujamės, kad sportininkui nebūtų sudaromos kliūtys, o teisingiau suteikiamas palaikymas, vykti į varžybas, stovyklas, papildomai treniruotis. Šitą klausimą ir „argumentą“ jau esame girdėję iš ginče dalyvaujančios suinteresuotos pusės, bet gaila, kad nepasitikrinote klausimų, kuriuos, jų prašymu, užduodate pakartotinai.

7. Kaip apibrėžiamas "buvimo tarp geriausių savo amžiaus grupėje" rodiklis skaitine išraiška?

Kadangi kalbame apie jaunimo, jaunių ir jaunučių amžiaus grupes, šio rodiklio skaitinė išraiška tiesiogiai nėra taikoma, nes skirtingai nei anksčiau, į atrankos stovyklas nuo 2024 metų yra kviečiami visi pageidaujantys dalyvauti sportininkai ir jų treneriai, apie vykstančias atrankas klubai informuojami elektroniniu paštu, taip pat ši informacija iš anksto skelbiama federacijos oficialiame tinklalapyje ir Facebook paskyroje. Kol kas badmintono sporto šaka dar nėra tokia populiari ir masiška, kad galėtumėme sau leisti prabangą nesuteikti galimybės visiems norintiems sportininkams dalyvauti atrankoje. Skirtingų gimimo metų grupės pasižymi nevienodu pajėgumu – turime „stiprių“ ir „silpnesnių“ metų, taip pat skiriasi sportininkų, galinčių atstovauti Lietuvą tarptautinėse varžybose, skaičius ir pasirengimo lygis.

Lietuvos badmintono federacijos rinktinės yra formuojamos siekiant reprezentuoti šalį tarptautinėse varžybose, bet svarbiausia Europos bei pasaulio čempionatuose. Svarbu pabrėžti, kad būti geriausiu Lietuvoje ne visada reiškia, jog sportininko lygis yra pakankamas dalyvauti aukščiausio rango žemyno ar pasaulio čempionatuose, kur konkurencija yra itin didelė. Todėl sprendimus dėl kiekvienos amžiaus grupės rinktinės narių skaičiaus ir sudėties priima technikos direktorius, bendradarbiaudamas su rinktinės treneriais ir kitais atrankose dalyvaujančiais treneriais bei atsižvelgdamas į federacijos finansines galimybes-biudžetą. Visų Lietuvos klubų treneriai be apribojimų kviečiami dalyvauti tiek rinktinių atrankos stovyklose, tiek pasirengimo stovyklose, kuriose vertinami sportininkų gebėjimai, forma ir potencialas (2024 ir 2025 metais atrankos stovyklose, kurios truko 2 dienas per kurias buvo vykdomos 4 treniruotės po 2.5, be technikos direktoriaus dalyvavo 11 trenerių iš skirtingų Lietuvos miestų ir klubų). Šis procesas užtikrina, kad atranka būtų lanksti, teisinga ir orientuota į aukščiausius tarptautinius standartus.

Ateityje, tai priklauso nuo daugelio aplinkybių (finansinio, lygio, trenerių, infrastruktūros ir t.t.), mes siekiame žemiau išdėstyto rinktinių sportininkų skaičiaus modelio.

        Nacionalinės rinktinės sportininkų skaičiaus paaiškinimas

        Norint aiškiai nustatyti, kiek sportininkų reikia tvariai nacionalinei rinktinei, remtis šiais principai

• Elitiniame (suaugusiųjų) lygyje, norint dalyvauti Thomas (vyrų komandinis) ir Uber (moterų komandinis) taurės varžybose, reikia:
  • 4 vyrai vyrų vieneto rungtyje – būtina žaisti 3 vienetus, o 1 žaidėjas yra atsarginis;
  • 6 vyrai vyrų dvejeto rungtyje – būtina žaisti 2 dvejetus, o 1 pora yra atsarginė.
• Thomas taurės komandai iš viso reikia 10 sportininkų;
• Tas pats taikoma Uber taurės komandai, taip pat 10 sportininkų;

Taigi, nacionalinė rinktinė turėtų turėti mažiausiai 20 sportininkų – 10 vyrų ir 10 moterų. Kadangi visada gali nutikti netikėtų situacijų, pridedame 2 papildomus atsarginius (2 vyrus ir 2 moteris). Iš viso tai sudaro 24 sportininkus.

Šie elitiniai sportininkai nacionalinėje rinktinėje gali išbūti 8–10 metų, jei visos aplinkybės yra palankios. Kas 10 metų komandą reikia atnaujinti, pakeičiant 20 Sportininkų, o tai reiškia, kad kiekvienais metais iš U19 rinktinės turėtų ateiti vidutiniškai 2 sportininkai. Kas 2 metus (kadangi jaunimo lygyje dirbame su komandomis, turinčiomis 2 metų amžiaus skirtumą), 4 sportininkai turi pereiti į nacionalinę elitinę rinktinę – idealiai 2 vyrai ir 2 moterys.

• Tai reiškia, kad U19 grupėje turi būti:
• 2 + 2 vieneto žaidėjai (2 vyrai, 2 moterys) ir
• 2 vyrų dvejetai (MD) bei 2 moterų dvejetai (WD) (taip pat žaidžiantys mišrų dvejetą (MxD)) – iš viso 8 sportininkai.
• Kai U19 rinktinė žaidžia mišriame komandiniame čempionate, ji visada sudaroma iš mažiausia: 1 vyrų vieneto (MS), 1 moterų vieneto (WS), 1 vyrų dvejeto (MD), 1 moterų dvejeto (WD) ir 1 mišraus dvejeto (MxD).

Dėl aukščiau išvardintų reikalavimų U19 rinktinėje turi būti 12 sportininkų.

• Tas pats taikoma ir U17 rinktinei – iš viso 12 sportininkų.
• U15 grupėje, kur dar neaišku, kas pilnai išvystys savo potencialą, formuojame didesnę grupę: 6-7 vaikinai ir 6-7 merginos, tai yra iš viso 12–14 sportinkų.

      Bendras sportininkų skaičius: 24 (elitinių) + 12 (U19) + 12 (U17) + 14 (U15) = 60 sportininkų.

      Svarbus principas: sportininkai turi atitikti tarptautinį lygį ir siekti strateginiame plane nustatytų tikslų. Jei šių kriterijų neatitinka, komanda gali būti mažesnė.

8. Ar formuluotė, kad "vieno iš kriterijų neatitikimas gali reikšti, kad žaidėjas nebus atrinktas", nurodo, jog tokiu atveju žaidėjas gali būti ir atrinktas, ir neatrinktas? 

Sprendimas paliekamas specialistams – rinktinės treneriams, ekspertams ir technikos direktoriui, kaip ir daugumoje Lietuvos sporto šakų federacijose.

9. Kodėl nėra suformuota vyrų rinktinė, ar tai nekenkia sporto šakos prestižui?

Pirmiausia turime pažymėti, kad badmintonas yra unikali sporto šaka - individuali sporto šaka, kurioje taip pat vykdomos ir komandinės varžybos. Tokiose komandinėse varžybose šalį atstovauja mažiausiai keturi sportininkai, kurie turi būti konkurencingi tarptautiniame lygyje, kad garbingai reprezentuotų šalį. Deja, šiuo metu neturime vyrų, galinčių konkurencingai ir garbingai atstovauti Lietuvą tokiose varžybose.

Ši situacija nebūtinai atspindi įsipareigojimų trūkumą, o veikiau strateginį mūsų turimų išteklių sutelkimą. Lietuva registravo moterų komandą 2026 m. Europos komandinio čempionato atrankai, parodydama atsidavimą sporto šakos plėtrai. Pažymėtina, kad Prancūzija, kuri Europoje vienbalsiai pripažįstama kaip badmintono vystymo pavyzdys ir etalonas, taip pat registravo 2026 metų Europos čempionato atrankai tik moterų komandą, o tai rodo, kad tai nėra išskirtinis atvejis net tarp pirmaujančių badmintono šalių. Mūsų federacija nukreipia pastangas į aukšto meistriškumo ir talentų ugdymo programas, kurios apima reguliarius savaitgalio treniruočių stovyklas ir ilgesnes vasaros stovyklas mūsų nacionalinėms U15, U17, U19 ir suaugusiųjų rinktinių nariams.

Šiuo metu kuriame stabilią badmintono struktūrą šalyje, o tai yra sudėtinga užduotis dėl ankstesniais metais patirto aplaidumo ir plėtros strategijos trūkumo. Tvirto pagrindo ir konkurencingos komandos kūrimas yra laipsniškas procesas, ir mes didžiuojamės, kad per tokį trumpą laiką sugebėjome suburti konkurencingą moterų komandą šiam čempionatui.

Kalbant apie sporto šakos prestižą, nemanome, kad vyrų komandos nebuvimas iš esmės kenkia badmintono reputacijai.

Mes išliekame įsipareigoję kelti bendrą badmintono lygį Lietuvoje, o vyrų komandos nebuvimas yra veikiau paskata veikti, o ne kliūtis. Su tęstinėmis investicijomis ir parama siekiame ateityje suburti konkurencingas vyrų ir moterų komandas, taip dar labiau stiprindami sporto šakos pozicijas mūsų šalyje.

Povilas BARTUŠIS: „Lietuvos vyrų rinktinė nėra suformuota todėl, kad šiuo metu ji neatitinka tarptautinio lygio standartų, kad galėtų konkurencingai varžytis su kitų šalių komandomis. Iš vyrų elito grupės, kurie profesionaliai treniruojasi yra tik Danielius Beržanskis, tačiau jis nėra pasirašęs sutarties su federacija bei nesutinka dalyvauti federacijos organizuojamoje veikloje. Kiti sportininkai, kurie siekia rezultato ir treniruojasi profesionaliai yra jaunimo amžiaus grupės. Domo Pakšio, kuris yra jaunimo čempionas bei 2024 m. Lietuvos čempionas, įstatyminis atstovas Ramūnas Kavaliauskas nesutiko su federacijos patvirtinta veiklų ir pasirengimo programa ir nesutinka, kad Domas dalyvautų federacijos veikloje.

Mantas MAULĖ: „Atsakydamas į jūsų klausimą dėl vyrų rinktinės nesuformavimo ir galimo poveikio badmintono prestižui, norėčiau pabrėžti, kad badmintonas yra individuali sporto šaka, kurioje komandinės varžybos reikalauja mažiausiai keturių sportininkų. Deja, šiuo metu neturime pakankamai vyrų, kurie galėtų konkurencingai ir garbingai atstovauti Lietuvą aukšto lygio komandinėse varžybose. Todėl vyrų elitinės rinktinės nesuformavimas nekenkia sporto šakos prestižui, o atspindi realią situaciją – svarbu parodyti stipriausius atletus, galinčius konkuruoti tarptautinėje arenoje. Be to, jau minėtas sportininkas, kuris galėjo būti potencialiu rinktinės nariu, nepasirašė sportinės veiklos sutarties ir pasirengimo plano su Lietuvos badmintono federacija, taip dar labiau apribodamas galimybes suformuoti komandą. Mums svarbu, kad rinktinės nariai gebėtų bendradarbiauti ir kooperuotis, siekiant aukščiausių rezultatų. Šiuo metu tokių vyrų sportininkų, atitinkančių šiuos kriterijus, neturime, tačiau federacija aktyviai dirba, kad ateityje situacija keistųsi“.

10. Kodėl Lietuvos čempionas nėra registruojamas į tarptautines varžybas, net kai ketina dalyvauti savomis lėšomis?

Jei apsimesime, kad nežinome, kieno surašytus klausimus pateikiate mums atsakyti, tai atsakymas yra paprastas: visų pirma klausime pateikiate klaidingą informaciją, nes Lietuvos čempionas - Danielius Beržanskis buvo registruotas į visas tarptautines varžybas, kurioms buvo pateikęs paraišką.

Atsakydami į tikrąjį klausimą, dėl Domo Pakšio, kuris išvengiant nesusipratimų yra kartu su Danieliumi Beržanskiu Lietuvos vyrų dvejeto čempionas, tai jis taip pat buvo registruotas į visas tarptautines varžybas, kurioms buvo pateiktos paraiškos.

Ir nuspėdami ateitį, atsakome ir į trečią klausimą, kodėl Domas Pakšys nėra registruojamas į 2025 metų Pasaulio jaunimo čempionatą, kuris vyks Indijoje – pagal galiojančią „Lietuvos badmintono federacijos pagrindinių jaunimo, jaunių, jaunučių (U15, U17, U19) turnyrų dalyvių atrankos tvarką“ į čempionatą gali būti deleguojami tik atitinkamos amžiaus grupės nacionalinės rinktinės nariai, Domo įstatyminis atstovas Ramūnas Kavaliauskas (asmuo, Lietuvos badmintono federacijos visuotinio narių susirinkimo metu (2023-04-30) absoliučia balsų dauguma nušalintas nuo itin atsakingų rinktinių administratoriaus pareigų, kurios yra esminės augančiam Lietuvos jaunimo badmintonui, dėl nustatytų viešųjų ir privačių interesų konflikto atvejų bei netinkamo elgesio, susijusio su savo vaikų protegavimu, pažeidžiančio LBF etikos kodeksą ir skaidraus valdymo principus) nesutiko su federacijos patvirtinta veiklų ir pasirengimo programa ir dėl to Domas nebuvo patvirtintas rinktinės nariu, nors buvo kviečiamas prisijungti prie rinktinės ir programos (iš 36 sportininkų, kurie buvo pakviesti į nacionalines įvairių amžiaus grupių rinktines, 34 sutiko ir pasirašė federacijos patvirtintą veiklų ir pasirengimo programą, abu nesutikę ir nepasirašę sportininkai yra atstovaujami Ramūno Kavaliausko (asmuo, Lietuvos badmintono federacijos visuotinio narių susirinkimo metu (2023-04-30) absoliučia balsų dauguma nušalintas nuo itin atsakingų rinktinių administratoriaus pareigų, kurios yra esminės augančiam Lietuvos jaunimo badmintonui, dėl nustatytų viešųjų ir privačių interesų konflikto atvejų bei netinkamo elgesio, susijusio su savo vaikų protegavimu, pažeidžiančio LBF etikos kodeksą ir skaidraus valdymo principus) – jau minėtas Domas Pakšys ir dukra Jorė Kavaliauskaitė. Nepaisant tokio sprendimo, federaciją kritikuojančių straipsnių žiniasklaidoje, bei sportininko tėvų įžeidinėjimų federacijai, jos oficialiems asmenims viešoje erdvėje, registracijos į visus tarptautinius turnyrus vykdomos iki šiol, pavyzdžiui Domas Pakšys 2025 metų liepos mėn. 22 dieną registruotas į Danish Junior Cup 2025 turnyrą, o Jorės Kavaliauskaitės, kaip ir jos dvejetų porininkės Jorūnės Šalnaitės bei asmeninio trenerio, visos dalyvavimo 2025 m. Europos čempionate išlaidos buvo padengtos iš federacijos lėšų (apgyvendinimas oficialiame čempionato viešbutyje, lėktuvo bilietai, skirti maistpinigiai).

Povilas BARTUŠIS: „Visi Lietuvos čempionai turi galimybę dalyvauti tarptautinėse varžybose ir yra jose registruojami nusiuntus federacijai registracijos formą. Į Europos bei Pasaulio čempionatus, pagal Lietuvos badmintono federacijos nustatytą tvarką, kurią patvirtino LBF vykdomasis komitetas, registruojami gali būti tik Lietuvos rinktinės nariai, turintys sutartis su LBF ir dalyvaujantys LBF veikloje ir pasirengimo programoje. Daugumoje sporto federacijų yra nustatytos taisyklės, kurias sportininkai turi atitikti, kad galėtų atstovauti Lietuvą Europos ir Pasaulio čempionatuose bei Olimpinėse žaidynėse“.

Mantas MAULĖ: „Jūsų klausime pateikiama netiksli informacija, nes Lietuvos čempionas Danielius Beržanskis buvo registruotas į visas tarptautines varžybas, kurioms buvo pateiktos paraiškos. Kalbant apie Domą Pakšį, kuris kartu su Danieliumi Beržanskiu yra Lietuvos vyrų dvejeto čempionas, jis taip pat buvo registruotas į visas tarptautines varžybas, kurioms buvo pateiktos paraiškos, įskaitant, pavyzdžiui, Danish Junior Cup 2025, į kurį Domas registruotas 2025 m. liepos 22 d. Tačiau dėl Pasaulio jaunimo čempionato Indijoje 2025 m. situacija yra kitokia. Pagal LBF patvirtintą „Pagrindinių jaunimo, jaunių, jaunučių (U15, U17, U19) turnyrų dalyvių atrankos tvarką“, į šį čempionatą gali būti deleguojami tik atitinkamos amžiaus grupės nacionalinės rinktinės nariai. Domas Pakšys nėra rinktinės narys, nes jo įstatyminis atstovas Ramūnas Kavaliauskas atsisakė pasirašyti federacijos patvirtintą veiklų ir pasirengimo programą, nors Domas buvo kviečiamas prisijungti prie rinktinės.“

ANTRA DALIS (11-13 klausimai)